Tin, m' gamin | ||
|
Tin, m' gamin : on martia Po tchèssi dins lès meurs Dès sorîres tot novias Po lès djins div'nus seurs. | ||
|
Tin, m' gamin : on cwârdia Po tracè dins l' bone têre Dès djoûrnéyes di solia Po les cias qu' ènn'ont wêre. | ||
|
Tin, m' gamin : on coutia Po donè aus prîj'nîs Qui côperont leû goria Divant d' ièsse acsègnis. | ||
|
Tin, m' gamin : on pèsia Po m'surè l's-amistès Qui vègnenut come djudas Dins nosse dos po mèch'nè. | ||
|
Tin, m' gamin : on tonia Rimpli d' êwe di gotêre Po lès ris plins d' crayas Où ç' qu'on tipe nos miséres. | ||
|
Tin, m' gamin ! Ti n' dis rin ? Ou siya Gn'a tès-ouys qu'èl dîjenut : Tot èst bia., Mi dj' faî l' chine po dès rins. | ||
| © Georges Puissant. avri 1979 | ||
|
Retour au menu : Textes wallons Retour au menu : Pages personnelles |